Kas yra investicinis fondas

   Investicinis fondas (toliau – fondas) – tai daugelio investuotojø suneðti pinigai, kurie investuojami á akcijas, obligacijas, pinigø rinkos priemones, kitus vertybinius popierius (toliau – VP) ar jø derinius. Ðiø investiciniø priemoniø rinkinys yra vadinamas fondo investicijø portfeliu. Fondo turtas yra visø investicijø rinkinys ir piniginës lëðos. Fondo turtas laikui bëgant kinta dël gaunamø pajamø (dividendø ir palûkanø), pelno arba nuostolio fondui pardavus investicinæ priemonæ, dël padidëjusios arba sumaþëjusios investiciniø priemoniø vertës, dël naujø fondo dalyviø ámokëtø piniginiø ánaðø arba iðeinanèiø ið fondo dalyviø atsiimamø jiems priklausanèiø pinigø. Bûsimam fondo dalyviui ámokëjus piniginá ánaðà, pinigai konvertuojami á investicinius vienetus (arba fondo akcijas), atsiþvelgiant á investicinio vieneto (fondo akcijos) kainà. Pavyzdþiui, jei norintis investuoti á investiciná fondà þmogus ámoka 1000 litø ir nustatoma, kad vieno investicinio vieneto (fondo akcijos) vertë lygi 100 litø, tai naujojo fondo dalyvio sàskaitoje bus 10 investiciniø vienetø arba akcijø. Fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai jø turimø investiciniø vienetø (fondo akcijø) skaièiui.

Kodël þmonës investuoja á investicinius fondus

   Investavimas á investicinius fondus yra tinkamas bûdas siekti tam tikrø finansiniø tikslø. Ilgalaikis tikslas galëtø bûti, pavyzdþiui, sukaupti lëðø vaikø iðsilavinimui ar saugiai senatvei, trumpalaikis tikslas – sukaupti lëðø  pradiniam ánaðui ásigyjant automobilá ar bûstà. Investiciniai fondai – viena ið galimybiø ágyvendinti ðiuos tikslus. Praëjusio amþiaus paskutiná deðimtmetá Vakarø ðalyse investiciniai fondai labai iðpopuliarëjo. Anksèiau maþas pinigø sumas buvo brangu ir sunku investuoti, taèiau kai daug þmoniø sudeda pinigus á fondà, bendra suma susidaro pakankamai didelë, ir jà galima efektyviai investuoti. Be to, fondo turtà valdo ne dalyviai, o profesionalus fondo valdytojas, todël, norint tapti fondo dalyviu, nebûtina turëti giliø þiniø apie investavimà, nes valdytojas sprendþia, kur investuoti fondo turtà. Investicinis fondas atvërë galimybes siekti investavimo tikslø þmonëms, turintiems nedideles pinigø sumas ir nedaug þiniø apie investavimà.

Investiciniø fondø rûðys

   Pagal tai, kur investuojama galima iðskirti tris pagrindines fondø rûðis: pinigø rinkos priemoniø, obligacijø (skolos VP) ir akcijø (nuosavybës VP) fondai. Be to, fondai gali bûti ir miðrûs, pavyzdþiui, 30 % pinigø investuojama á akcijas, o 70 % –  á obligacijas. Kiekviena fondø rûðis skiriasi pajamomis ir rizika. Daþniausiai galimybë gauti didesnes pajamas reiðkia ir didesnæ rizikà uþdirbti maþiau, nei tikëtasi, arba net atsiimti maþiau pinigø, nei á fondà buvo ádëta. To nereikëtø pamirðti renkantis fondà.

•  Pinigø rinkos priemoniø fondai. Lyginant su kitomis fondø rûðimis, ðie fondai yra maþiau rizikingi. Jø investicijø portfelius sudaro pinigø rinkos priemonës: bankø indëliø sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankø akceptai, valstybës ar savivaldybës vekseliai ir pan. Ðios pinigø rinkos priemonës reiðkia trumpalaiká skolinimà patikimoms institucijoms, t.y. Vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt. Pinigø rinkos priemoniø fondams bûdinga maþos, bet stabilios pajamos.  Dël maþo ðiø fondø pajamingumo investuotojams reikëtø atsiþvelgti á infliacijos rizikà. Kai kainos ðalyje auga sparèiai, pinigai (taip pat ir tie, kurie laikomi fonde) nuvertëja, todël jei fondo pajamingumas maþas, gautos pajamos gali nekompensuoti pinigø nuvertëjimo. Tokiu atveju realiø pajamø negaunama.

•  Obligacijø fondai. Ðiø fondø portfelá sudaro ávairios obligacijos, kuriø terminai ir iðleidëjai gali skirtis. Obligacijø fondai teikia pastovias pajamas, kurios daþniausiai bûna didesnës uþ pinigø rinkos priemoniø fondø pajamas. Kadangi obligacijos gali bûti labai ávairios, tai ir fondai, investuojantys á jas, gali labai skirtis pajamingumu ir rizika.

• Akcijø fondai – tai fondai investuojantys á akcijas. Akcijø fondai pasiþymi dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus trumpam laikui, galima nemaþai uþdirbti, taèiau gali atsitikti ir taip, kad susigràþinsite kur kas maþiau nei investavote. Akcijø fondo vertë gali kilti ir kristi labai greitai, akcijø, kurios sudaro fondo turtà, kainos gali svyruoti dël daugelio prieþasèiø, pavyzdþiui, dël bendrø ekonomikos tendencijø ar tam tikrø produktø paklausos pokyèiø. Daþniausiai fondo turto nuvertëjimà nepalankiu metu kompensuoja fondo turto vertës augimas, kai ekonominës sàlygos palankios. Dël tokiø akcijø fondø turto vertës svyravimø á akcijø fondus patariama investuoti ilgam laikui.

   Akcijø fondø gali bûti ávairiø:

Ÿ         Augimo fondai investuoja á perspektyviø ámoniø akcijas ir tikisi, kad ðiø akcijø kaina pakils.

Ÿ         Pajamø fondai investuoja á akcijas, kurios reguliariai duoda dividendus.

Ÿ         Indekso fondai investuoja á akcijas, kurios sudaro pasirinktà indeksà. Indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, ar tam tikrø ámoniø akcijø kainos kyla, ar krenta. Pavyzdþiui, jei indeksà sudaro 50 didþiausiø ðalies ámoniø, tai toks indekso fondas investuos á 50 didþiausiø ðalies ámoniø akcijas ðalyje.

Ÿ         Ðakiniai fondai specializuojasi investuodami á akcijas tam tikroje ûkio ðakoje ar segmente, pavyzdþiui, á technologijos bendroviø arba vartojimo prekiø gamintojø akcijas.

·         Fondø fondai. Ðiø fondø turtas yra netiesiogiai investuojamas á akcijas, obligacijas, pinigø rinkos priemones ásigyjant kitø kolektyvinio investavimo subjektø vienetø ar akcijø. Ðie fondai yra kuriami siekiant uþtikrinti didesnæ investicijø diversifikacijà nei yra investavimo á vienà áprastà kolektyvinio investavimo subjektà atveju. Á ðiuos fondus siûloma investuoti maþà investavimo patirtá turintiems asmenims. Paprastai fondø fondo mokesèiai yra didesni nei áprasto investicinio fondo, nes fondø fondas neiðvengia dvigubo apmokestinimo, t.y. paprastai be paèio fondø fondo valdytojo nustatytø atskaitymø egzistuoja ir kitø fondø, á kuriuos investuojamas fondø fondo turtas, atskaitymai.

Iðlaidos ir mokesèiai

   Iðlaidos ir mokesèiai maþina fondo turto vertæ, todël svarbu suprasti jø tikslingumà. Fondai turi ávairiø iðlaidø, pavyzdþiui, investicijø valdymo, rinkodaros, investiciniø vienetø platinimo ir pan. Ðias ir kitas iðlaidas bei mokesèius tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojas, t.y. fondo dalyvis. Tiesioginiai mokesèiai turi didelæ átakà investuojant trumpam laikui, o netiesioginiai – ilgam.  Daþniausiai taikomi mokesèiai:

Dalyvio mokesèiai:

Ÿ          Platinimo mokestis – tai tiesioginis mokestis, mokamas platintojui perkant fondo investicinius vienetus, daþniausiai jis iðreiðkiamas procentais nuo ádedamos sumos. Pavyzdþiui, jei investuotojas ámoka 1000 litø, o platinimo mokestis 2 % nuo ámokëtos sumos, tai 20 litø atiteks platintojui kaip mokestis, o 980 litø pateks á fondà kaip ánaðas.

Ÿ         Iðpirkimo mokestis – tiesioginis mokestis, mokamas investicinio periodo pabaigoje iðperkant investicinius vienetus. Pavyzdþiui, fondo dalyvis savo sàskaitoje turi 10 investiciniø vienetø, o vieneto vertë – 200 litø. Fondo dalyvis gali pasiimti ið fondo pinigus, t.y. papraðyti, kad investiciniai vienetai bûtø iðpirkti. Jei iðpirkimo mokestis 2 %, dalyvis atsiims ne visus 2000 litø, bet 1960 litø, nes 40 litø turës sumokëti kaip iðpirkimo mokestá.

Fondo iðlaidos:

Ÿ         Atlyginimas valdymo ámonei (fondo valdytojui) – tai mokestis uþ turto valdymà, áskaitant investiciniø sprendimø priëmimà ir vykdymà, administracines iðlaidas, rinkodaros bei kitas su fondo valdymu susijusias iðlaidas. Ðis mokestis paimamas tiesiai ið fondo turto, kaip ir kiti netiesioginiai mokesèiai, todël fondo dalyvis neþino konkreèios sumokëtos sumos.

Ÿ         Atlyginimas depozitoriumui (bankui) – mokestis uþ turto saugojimà, áskaitant ir sàskaitø tvarkymà, uþtikrinimà, kad operacijos su fondo turtu vykdomos nepaþeidþiant teisës aktø, bei kitas depozitoriumo paslaugas. Ðis mokestis taip pat yra netiesioginis ir paimamas kaip atlyginimas valdymo ámonei.

Ÿ         Atlyginimas tarpininkui – tai komisiniai finansø maklerio ámonei arba bankø finansø makleriø skyriui uþ vertybiniø popieriø pirkimà arba pardavimà, kai fondo valdytojas paveda nupirkti ar parduoti akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius. Ðis mokestis yra netiesioginis ir bûna didesnis, kai fondas daþnai perka ir parduoda vertybinius popierius (aktyviai prekiauja), negu tada, kai nuperka ir ilgai laiko.

   Bendrasis iðlaidø koeficientas – tai koeficientas, parodantis netiesioginiø iðlaidø ir   mokesèiø dydá per ataskaitiná laikotarpá (metus). Kuo didesnis ðis koeficientas, tuo didesnes netiesiogines iðlaidas fondas patiria. Bendràjá iðlaidø koeficientà galima rasti investiciniø fondø ataskaitose ir sutrumpintame prospekte.

   Èia iðvardyti tik pagrindiniai mokesèiai ir iðlaidos, baigtinis mokesèiø ir iðlaidø sàraðas pateikiamas fondo taisyklëse, prospekte ir sutrumpintame prospekte.

Daugiau informacijos...

   Informacija apie konkreèiø fondø investavimo strategijas, mokesèius ir iðlaidas, su investavimu susijusias rizikas, taip pat kita investuotojui reikalinga informacija pateikiama fondo prospekte. Daugumà prospektø galima rasti valdymo ámoniø interneto svetainëse Be to, platintojas turi nemokamai duoti viso prospekto kopijà to pageidaujantiems investuotojams, o sutrumpinto prospekto kopija duodama kiekvienam investuotojui iki sutarties sudarymo.

   Lietuvos Respublikoje investicinius fondus reglamentuoja Kolektyvinio investavimo subjektø ástatymas, suderintas su Europos Sàjungos direktyva 85/611/EEB ir direktyvø 2001/107/EB bei 2001/108/EB nustatytais pakeitimais.

   Nuorodos á uþsienio tinklalapius:

http://www.investoreducation.org

http://www.sec.gov/divisions/investment.shtml

http://www.ici.org/