Kaip vyksta pirminė vertybinių popierių apyvarta

   Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta vertybinių popierių platinimas ir kaip galima jų įsigyti?

   Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas naujas akcijas platinti viešai, t.y. visiems norintiems asmenims, bendrovė per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę paskelbia informaciją apie akcijų pardavimą. Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai bei įgyjamas akcijų kiekis. Pasibaigus platinimo terminui ar pirmo laiko išplatinus visas akcijas, bendrovė Įmonių registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidėjimą. Įstatinio kapitalo įregistravimo data yra laikoma akcijų atsiradimo data, ši data taip pat yra pirminės akcijų apyvartos pabaiga.

   Labai panaši situacija ir su obligacijomis. Visuomenės informavimo priemonėse paskelbus apie viešą obligacijų platinimą, jos taip pat gali būti parduodamos pačioje bendrovėje arba per tarpininkus. Kadangi, išplatinus obligacijas, bendrovės įstatuose nereikia daryti jokių pakeitimų ir Įmonių registre nieko nereikia registruoti, tai pirminės apyvartos pabaiga paprastai sutampa su platinimo laikotarpio pabaiga ar su visų obligacijų išplatinimu.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta

   Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis tų vertybinių popierių įsigijimas ar pardavimas vyksta jau antrinėje vertybinių popierių rinkoje.

   Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti vertybiniai popieriai, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (Biržos) prekybos sąrašus. Tai reiškia, kad juos galima pirkti ir parduoti Biržoje. Biržoje yra sudaromi du prekybos sąrašai: Oficialusis ir Einamasis. Akcinių bendrovių vertybinių popierių įtraukimas į šiuos du prekybos sąrašus dar vadinamas listingavimu, o įtrauktos bendrovės vadinamos sąrašinėmis, arba listinguojamomis, bendrovėmis. Oficialiajame ir Einamajame prekybos sąrašuose esančiais vertybiniais popieriais prekiaujama Biržos centrinėje rinkoje, taip pat gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai.

   Asmuo, nusprendęs įsigyti ar parduoti Biržoje listinguojamų bendrovių vertybinius popierius, tai gali atlikti tik per Biržos narį – finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba Biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis įgyti ar parduoti vertybinius popierius, teikia atitinkamą pavedimą makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą Biržos prekybinę sistemą. Pavedime nurodomas norimas įsigyti ar parduoti vertybinių popierių kiekis ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama vertybinius popierius parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią perkantis asmuo sutinka mokėti.

   Vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti į viešąją apyvartą, tačiau nėra įtraukti į Oficialųjį arba Einamąjį Biržos sąrašus, vadinami nelistinguojamais vertybiniais popieriais. Prekyba tokiais vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai Biržoje ar užbiržiniai sandoriai.

   Antrinėje vertybinių popierių rinkoje taip pat sudaromi užbiržiniai sandoriai, t.y. tokie sandoriai, kai asmenys tiesiogiai, ne per tarpininkus perka (ar parduoda) vertybinius popierius vieni iš kitų. Užbiržinius sandorius galima sudaryti dėl vertybinių popierių, kurie pirminėje rinkoje buvo išleisti į neviešąją apyvartą, bei dėl vertybinių popierių, kurie pirminėje rinkoje buvo išleisti į viešąją apyvartą, tačiau nėra įtraukti į Biržos Oficialųjį ar Einamąjį sąrašus (nelistinguojami), kadangi listinguojamų vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik Biržoje.

Vertybinių popierių sąskaitos

   Labai svarbu žinoti ir turėti galvoje, kad Lietuvoje visi akcinių bendrovių vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. asmenų įsigyti vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas.

   Anksčiau asmenines vertybinių popierių sąskaitas galėjo tvarkyti ir pačios bendrovės, tačiau nuo 2004 m. sausio 1 d. sąskaitų tvarkymą jos privalėjo perduoti tarpininkams. Akcinė bendrovė su sąskaitų tvarkytoju privalo sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. Bendrovės įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti asmenines sąskaitas kiekvienam asmeniui, įsigijusiam bendrovės išleistų vertybinių popierių, tačiau kiekvienas vertybinių popierių savininkas savo asmenininių sąskaitų tvarkymą gali perduoti ir kitam sąskaitų tvarkytojui.

   Svarbu žinoti ir tai, kad asmenines vertybinių popierių sąskaitas atidaryti ir jas koreguoti, t.y. būti sąskaitų tvarkytojais, gali tiktai tarpininkai – finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas, ir tam tikrais atvejais Centrinis depozitoriumas.

   Siekiant užtikrinti teisingą nematerialių vertybinių popierių apskaitą, bendrovė Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume privalo atidaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą. Pagal ją Depozitoriumas sutikrina, ar bendrojoje sąskaitoje apskaitomas ir antrinėje apyvartoje cirkuliuojantis vertybinių popierių skaičius yra tas pats. Kiekvienai bendrovės išleistai vertybinių popierių emisijai Depozitoriume yra suteikiamas ISIN kodas, kuris yra tarptautinis ir reikalingas vertybinių popierių identifikavimo tikslais.

Tarpininkai

   Kaip jau minėta anksčiau, įsigyti ar parduoti vertybinius popierius Biržoje galima tik per tarpininkus – finansų maklerio įmones arba komercinius bankus, turinčius leidimą prekiauti Biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas taip pat gali tvarkyti tiktai tarpininkai, todėl žmogui labai svarbu žinoti, kur jis gali kreiptis, kurią finansų maklerio įmonę arba komercinį banką, turintį teisę teikti investicines paslaugas, jam pasirinkti. Tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos arba Lietuvos banko išduotą licenciją verstis tokia veikla.

   Visi licencijuoti tarpininkai ir ryšių su jais duomenys skelbiami Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapio www.vpk.lt  skyrelyje „Rinkos dalyviai“. Investicinių paslaugų pageidaujantis asmuo gali kreiptis į bet kurį savo pasirinktą tarpininką.