Pensijų ir investiciniai fondai

Pensijų fondų dalyvių migracijos tyrimas

2009 12 20 | Pensijų ir investiciniai fondai

Finansų rinkos pasižymi ciklais. Į skirtingas ciklo fazes daugelis investuotojų pasaulyje reaguoja panašiai: esant kilimui apima džiaugsmas ir noras investuoti, o krentant finansinių aktyvų kainoms, investuotojai nusivilia ir pasitraukia.

 

Nuo II pakopos pensijų fondų investicijų veiklos galima įžvelgti kelias ciklo fazes: kilimą per pirmus 3 veiklos metus ir smukimą, kai pasaulio finansų rinkas buvo apėmusi krizė.

 

Vertybinių popierių komisija išanalizavo Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių elgseną (migraciją tarp skirtingos rizikos pensijų fondų) per du pasirinktus laikotarpius:

1)         2007-01-01 – 2007-06-30

2)         2008-09-30 – 2009-03-31

 

Idealiu atveju dalyviai turėjo:

1) pasinaudoti per 2004-2007 m. buvusiu investicijų prieaugiu į akcijas didesnę dalį investuojančiuose pensijų fonduose ir per pusmetį (per 2007 m. I pusmetį) iki buvo pasiektas maksimalus investicijų prieaugio taškas 2007-06-24 pereiti į konservatyvaus investavimo pensijų fondus, ir, parduodant brangius turimus pensijų fondų vienetus ir nusipirkti tokiu sparčiu augimu nepasižymėjusių mažesnės rizikos pensijų fondų apskaitos vieneto vertes bei taip užfiksuoti pelną prieš krizę.

2) artėjant finansų krizei į pabaigą (2008-09-30 – 2009-03-31) dalyviai turėjo pasirinkti didesnę aktyvų dalį į akcijų rinkas investavusius pensijų fondus. Per pusmetį iki 2009 m. kovo pabaigos akcijų kainos buvo žemiausiuose taškuose, tad vertėjo parduoti turimus nenuvertėjusius konservatyvių pensijų fondų apskaitos vienetus ir įsigyti didesnę dalį į akcijas investuojančių pensijų fondų vienetų bei pasinaudoti staigiu rinkos ir šių pensijų fondų vieneto vertės atsitiesimu nuo 2009 m. kovo mėn.

Galutinė ilgalaikė investuotojams tenkanti grąža labai priklauso nuo to, ar pavyko išvengti nesėkmingiausių laikotarpių investicijoms ir ar buvo pasinaudota geriausiais laikotarpiais. Neturint gebėjimų nuspėti rinkos krypčių, patartina nesiblaškyti ir būti visada investavus bei gauti vidutinę grąžą.

 

Pagrindinės dalyvių migracijos analizės išvados:

1.        2007 m. I pusmečio migracija

• 2004 m – 2007 m. vidurio vykęs akcijų ir kitų rizikingų aktyvų vertės augimas bei istoriniai 3 metų veiklos pensijų fondų rezultatai, kai didesnę grąžą demonstravo daugiau į akcijas investuojantys pensijų fondai, paveikė pensijų fondų dalyvių rizikos preferencijas: tarp 16,7 tūkst. per 2007 m. I pusmetį keitusiųjų pensijų fondo rizikos lygį, net 98,4 proc. dalyvių rizikos lygį didino. Iš jų labai arba radikaliai riziką padidino 38,6 proc.
• Iš konservatyvių ir mažos akcijų dalies pensijų fondų daugiausiai migruota į vidutinės akcijų dalies, o iš vidutinės akcijų dalis pensijų fondų – į iš viso daugiausiai dalyvių sulaukusius akcijų pensijų fondus.
• Rizikos lygį sumažinusių dalyvių amžius vidutiniškai buvo mažesnis nei didinusių; net 95,4 proc. rizikos lygį keitusių priešpensinio amžiaus dalyvių riziką padidino, o dauguma iš jų labai arba radikaliai.

2.        2008 m. IV ketvirčio – 2009 m. I ketvirčio migracija

• Pasaulio finansų rinkas apėmusi krizė bei 2007 m. pabaigos - 2008 m. pensijų fondų veiklos rezultatai, kai didesniu vieneto vertės nuvertėjimu pasižymėjo daugiau į akcijas investuojantys pensijų fondai, pakeitė fondų dalyvių rizikos preferencijas: tarp 12,6 tūkst. keitusiųjų pensijų fondų rizikos lygį, net 83,2 proc. dalyvių rizikos lygį sumažino, o dauguma tai padarė labai arba radikaliai.
• Absoliuti dauguma migravusių dalyvių iš visų rizikos grupių rinkosi konservatyvus pensijų fondus, o daugiausiai (santykinai) paliko akcijų fondus.
• Dauguma dalyvių pasirinko ne rekomenduotinus pagal amžių pensijų fondus.
• Nors dauguma priešpensinio amžiaus dalyvių, kaip ir rekomenduojama, pensijų fondo riziką mažino, tačiau buvo pasirinktas netinkamas metas keisti rizikos lygį.

3.        Galima teigti, kad kaip ir kiti investuotojai pasaulyje, II pakopos pensijų fondų dalyviai vadovavosi daugiau emocijomis, istoriniais veiklos rezultatais, nepakankamai dėmesio atkreipė į perspektyvas. Žvelgiant retrospektyviai, atsižvelgiant į buvusius rinkų svyravimus per nagrinėtus laikotarpius, galima konstatuoti, kad absoliuti dauguma pensijų fondų dalyvių netinkamai (priešingai, nei aprašytu idealiu atveju) keitė pensijų fondų riziką:

• neišvengė investicijų vertės sumažėjimo, kai rinkos krito, nes buvo didinama pensijų fondo rizika artėjant į lūžio tašką;
• praleido geriausius investicijoms laikotarpius bei neišnaudojo potencialo gauti didesnę investicinę grąžą, kai rinkos staigiai kilo; dauguma dalyvių išėjo iš didesnę dalį turto į akcijas investuojančių pensijų fondų, kuriuose praleido visą smukimo laikotarpį, o parduodami nuvertėjusius investicinius vienetus žemiausiame taške tuo pačiu užfiksavo patirtą nuostolį.

Tai gali turėti lemiamos reikšmės galutinei dalyviams tenkančiai grąžai ir sukaupsimoms pensijų lėšoms.

4.        Sėkmingiau rinkos kryptis atspėdavo ir tinkamu laiku riziką didindavo arba mažindavo jaunesnio amžiaus dalyviai, o labiausiai rinkos svyravimų pažeidžiamiems dalyviams, kuriems iki išėjimo į pensiją datos liko 7 metai arba mažiau, labai blogai sekėsi valdyti investicijų rizikingumą, atsižvelgiant į rizikos keitimo kryptį ir pasirinktą keitimui laiką. 

5.        Tik mažiau nei 0,1 proc. visų dalyvių tinkamu metu (pusmečio tikslumu) sugebėjo nuspėti rinkų kryptį ir pakeisti rizikos lygį, tad išryškėjo poreikis, kad dalyvių prisiimamos investicinės rizikos keitimu rūpintųsi profesionalūs asmenys. Visos rinkos mastu rizikos valdymas geriausiai galėtų būti atliekamas įvedus gyvenimo ciklo fondus, kuriuos valdančios pensijų kaupimo bendrovės palaipsniui mažintų riziką, artėjant šių fondų dalyvių išėjimo į pensiją datai.

 

Visą tyrimą galima rasti paspaudus čia.