Pensijų ir investiciniai fondai
Lyginamieji indeksai padeda įvertinti investicijų valdytojo darbą
2009 08 27 | Pensijų ir investiciniai fondaiPasaulyje tampa įprasta, kad pensijų fondų, investicinių fondų arba individualių portfelių valdytojai savo pasiektus rezultatus lygina su pasirinktu lyginamuoju indeksu (angl. benchmark). Ką parodo lyginamieji indeksai ir kaip jie yra parenkami bei naudojami? Kuo lyginamieji indeksai gali būti naudingi investuotojams? Skaitykite apie tai Vertybinių popierių komisijos (VPK) parengtame informaciniame straipsnyje.
Kas yra lyginamasis indeksas ir kaip jis parenkamas?
Lyginamasis indeksas apibrėžiamas kaip pasirinktas rodiklis, su kurio kintančia reikšme lyginama fondo investicijų portfelio investicijų grąža. Lyginamasis indeksas yra matas, pagal kurį galima objektyviai palyginti pasiektą investicinę grąžą pagal numatytą investavimo strategiją.
Lyginamuoju indeksu gali būti visuotinai pripažintas ir plačiai naudojamas finansinių priemonių indeksas, pavyzdžiui, akcijų arba obligacijų indeksas. Indeksas – tai rodiklis, skirtas bendram vertybinių popierių kainų lygiui ar padėčiai bei tų kainų kitimo tendencijoms tam tikroje rinkoje arba vertybinių popierių grupėje parodyti. Bendrovė, skaičiuojanti ir skelbianti akcijų, kuriomis prekiaujama tam tikroje biržoje, indeksą, iš pradžių nustato pradinę indekso vertę, pavyzdžiui, 1000, ir kiekvienos iš akcijų dalį indekse (pagal bendrą prekyboje esančių akcijų kapitalizaciją). Po to ši bendrovė fiksuoja akcijų kainų pokyčius ir atitinkamai perskaičiuoja indekso vertę, kurios kitimas parodo bendras kritimo arba kilimo tendencijas rinkoje.
Įvairios bendrovės (pavyzdžiui, MSCI, JP Morgan, Dow Jones, OMX) skelbia daugybę akcijų, obligacijų ir kitų indeksų, kurie rodo tam tikruose pasaulio regionuose ar valstybėse fiksuojamas finansinių priemonių kainas. Valdymo įmonės turi kiekvienam iš valdomų fondų parinkti indeksą, kuris bus laikomas to fondo lyginamuoju indeksu.
Lyginamasis indeksas turi būti parinktas taip, kad atspindėtų fondo taisyklėse ir (ar) prospektuose nustatytą investavimo strategiją – investicijų rūšis (turto klases), jų proporcijas, investicijų geografinį pasiskirstymą. Pavyzdžiui, jeigu fondo investavimo strategija numato 60 proc. turto investuoti į akcijas, o 40 proc. į obligacijas, valdymo įmonė lyginamąjį indeksą gali suformuoti iš 2 ar daugiau indeksų. Tokiu atveju sudėtinį lyginamąjį indeksą galėtų sudaryti 60 proc. akcijų indekso ir 40 proc. obligacijų indekso.
Lyginamųjų indeksų naudojimo reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje lyginamųjų indeksų naudojimą reglamentuoja šie teisės aktai:
Pensijų kaupimo įstatymas nustato pareigą pensijų kaupimo bendrovėms nuo 2007 m. liepos 1 d. parinkti valdomiems valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondams (toliau – II pakopos) lyginamuosius indeksus (131 straipsnis), o skelbdama pensijų fondo finansinius rezultatus pensijų kaupimo bendrovė privalo juos lyginti su to pensijų fondo lyginamuoju indeksu.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas reikalauja, kad nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai (toliau – KIS) pradėtų naudoti lyginamuosius indeksus (33 straipsnis). Lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus.
Taip pat minėti įstatymai įpareigojo atitinkamus pensijų fondus arba (ir) KIS valdančias įmones patvirtinti taisykles, nustatančias lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.
Priežiūros institucijos (Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija) priėmė Lyginamųjų indeksų naudojimo taisykles, kurios smulkiau reglamentuoja lyginamųjų indeksų naudojimo tvarką.
Tad lyginamuosius indeksus turi visi II pakopos pensijų fondai (iš viso 29) ir Lietuvoje įsteigti suderintieji investiciniai fondai (iš viso 25). Be to, valdymo įmonės gali, bet neprivalo parinkti lyginamuosius indeksus ir valdomiems papildomo savanoriško pensijų kaupimo (III pakopos) pensijų fondams arba specialiesiems (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto) KIS. Pagal ES teisės aktų reikalavimus individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas teikiančios bendrovės turi parinkti lyginamąjį indeksą kiekvienam iš valdomų individualių portfelių.
Kaip fondo rezultatai lyginami su lyginamuoju indeksu?
Valdymo įmonė, skelbdama fondo finansinius rezultatus, taip pat ir reklamoje, privalo juos lyginti su to fondo lyginamuoju indeksu.
Dažniausiai fondo investicijų grąža yra matuojama vieneto vertės pokyčiu, kurį kiekvieną darbo dieną skelbia fondų valdytojai savo interneto svetainėse. Šis vieneto vertės pokytis yra lyginamas su lyginamojo indekso reikšmės pokyčiu.[1]
Fondo rezultatus galima palyginti procentiniais vieneto vertės ir lyginamojo indekso reikšmės pokyčiais per tam tikrus laikotarpius: per 3 mėnesius, metus ar kitą laikotarpį. Taip pat grafiškai: pagal Lyginamųjų indeksų naudojimo taisykles valdymo įmonės savo interneto svetainėse turi pateikti linijinę diagramą, vaizduojančią fondo vieneto verčių ir lyginamojo indekso reikšmių pokyčių dinamiką. Pradiniame diagramos taške (dieną, kai buvo pasirinktas ir imtas skaičiuoti lyginamasis indeksas; II pakopos pensijų fondams šis atskaitos taškas yra 2007 m. liepos 1 d., o daugumai KIS – 2008 m. rugsėjo 1d.) vieneto vertė ir lyginamojo indekso reikšmė prilygintos 100.
Lyginamasis indeksas ir su juo susiję rodikliai (koreliacijos koeficiento, alfa, beta, indekso sekimo paklaidos) ir rodiklių paaiškinimai taip pat turi būti nurodyti fondų metinėse ataskaitose.
Kokia lyginamųjų indeksų nauda ir ką jie parodo?
Fondo lyginamasis indeksas sudaro galimybę įvertinti fondo finansinius rezultatus, taip pat – fondo valdytojo darbą: t. y. galima palyginti, ar (ir kiek) fondo grąža buvo didesnė arba mažesnė nei rinkose, į kurias investuojama. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tik nedaugeliui fondų pavyksta per ilgesnį laiką pasiekti didesnę grąžą nei lyginamojo indekso. Ko gero, nėra valdytojų, kurių fondų rezultatai visada geresni nei lyginamųjų indeksų.
Be to, vertinant pasiektus fondo rezultatus pagal lyginamąjį indeksą, reikėtų orientuotis į ilgesnį laikotarpį (bent 1 metų), nes tik per ilgesnį laiką geriausiai atsiskleidžia fondo valdytojo darbas, o trumpuoju laikotarpiu galimi trumpalaikiai nukrypimai, svyravimai, kurie kai kada būtini, kad ilgainiui būtų pasiekta geresnė investicijų grąža.
Jeigu lyginamasis indeksas yra parinktas gerai (tą statistiškai patvirtina aukšta vieneto vertės ir lyginamojo indekso koreliacija[2]), teigiamas alfa rodiklis parodo, kiek fondo vieneto pokytis buvo didesnis už rinkos, į kurią investuojama, grąžą.
Krizių atveju galima pasverti, ar fondo neigiama grąža buvo dėl objektyvių priežasčių (nes visoje rinkoje finansinių priemonių kainos mažėjo), ar fondo valdytojas veikė apdairiai, sumaniai ir sugebėjo pasiekti, kad fondo vieneto vertė nukristų mažiau nei krito visa rinka.
Parinkdama fondui lyginamąjį indeksą, valdymo įmonė kartu patikslina (sukonkretina) kai kada labai plačią investavimo strategiją: investicijų rūšis atspindinčio indekso dalis lyginamajame indekse turėtų būti pasirinkta orientuojantis į labiausiai tikėtiną šios investicijų rūšies dalį valdomame investicijų portfelyje (ne pagal parinkimo metu buvusį investicijų portfelį). Pavyzdžiui, jei investavimo strategija numato nuo 60 iki 100 proc. investuoti į akcijas, tai 85 proc. akcijų indekso dalis lyginamajame indekse parodytų labiausiai tikėtiną akcijų dalį 60–100 proc. ribose. Be to, pasirinktas lyginamasis indeksas gali parodyti, į kurių valstybių ar regionų akcijas ketinama daugiausiai investuoti: pavyzdžiui, 70 proc. išsivysčiusių Europos valstybių ir 30 proc. kylančių rinkų indeksų dalys lyginamajame indekse signalizuoja, kad didžioji portfelio dalis investuojama į sąlyginai saugiomis laikomas daugiausiai senųjų ES valstybių narių akcijų rinkas, o likusioji dalis – į mažiau stabilias ir sąlyginai labiau rizikingas rinkas.
Lyginamieji indeksai padeda geriau įvertinti fondo riziką:
- dėl anksčiau minėto investavimo strategijos patikslinimo: portfelio, sudaryto iš 60 proc. arba 100 proc. akcijų rizikingumas skiriasi; todėl, nustačius 85 proc. akcijų indekso dalį fondui, kurio strategija investuoti nuo 60 iki 100 proc. į akcijas, geriau atskleidžiama potenciali investavimo rizika;
- dėl naudojamų rodiklių: jeigu lyginamasis indeksas yra parinktas gerai (tą statistiškai patvirtintų aukšta vieneto vertės ir lyginamojo indekso koreliacija), beta rodiklis parodo, kiek fondo grąža svyruoja palyginus su tos rinkos, į kurią investuojama, grąža (šią grąžą parodo lyginamasis indeksas). Jeigu beta rodiklis yra daugiau nei 1, tai fondo grąžos svyravimai (tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi) yra didesni, tad rizikingumas yra didesnis. Sekimo paklaidos rodiklis atskleidžia, kiek vieneto vertės pokyčiai atitinka arba nukrypsta nuo lyginamojo indekso reikšmės pokyčių. Kuo didesnė sekimo paklaida, tuo didesni gali būti skirtumai tarp fondo ir indekso grąžos, tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę.
Kita informacija
- Lyginamieji indeksai neretai yra naudojami sėkmės mokesčio skaičiavimui: jei fondo rezultatai viršija lyginamojo indekso rezultatus, nuskaičiuojamas, pavyzdžiui, 15 proc. sėkmės atskaitymas nuo investicijų prieaugio. Tačiau Lietuvoje tokių fondų, kurie taikytų su lyginamuoju indeksu susietą mokestį, kol kas nėra.
- Fondo rezultatų lyginimas su indeksu yra paremtas praeities rezultatais, tačiau, kaip žinoma, praeities rezultatai negarantuoja tokių pat rezultatų ateityje, todėl renkantis fondą reikėtų įvertinti daugiau aspektų, pavyzdžiui, investavimo strategiją, bendrą ekonomikos situaciją, galimą prisiimti rizikos lygį, standartinio nuokrypio dydį ir kt.
- Daugiau informacijos apie indeksus ir lyginamuosius indeksus galima rasti:
http://www.investopedia.com/articles/mutualfund/03/072303.asp
VPK pateikia valdymo įmonių valdomiems fondams parinktus lyginamuosius indeksus, jų apibūdinimą ir kitą susijusią informaciją:
Pensijų fondų lyginamieji indeksai
Kolektyvinio investavimo subjektų lyginamieji indeksai
Parengė: Valdas Sejavičius, (8 5) 271 4925, vsejavicius@vpk.lt
[1] Lyginamojo indekso reikšmė apskaičiuojama taip: pirmąją lyginamojo indekso skaičiavimo dieną lyginamojo indekso vertė prilyginama 100, o kitai reikšmei apskaičiuoti senesnioji dauginama iš dienos lyginamojo indekso grąžos (1+%). Jei lyginamąjį indeksą sudaro keli indeksai, tai pagal anksčiau pateiktą pavyzdį, dienos lyginamojo indekso grąžą susideda iiš 60 proc. akcijų indekso pokyčio ir 40 proc. obligacijų indekso pokyčio.
[2] Koreliacijos koeficientas – rodiklis, kuris parodo vieneto verčių pokyčių ir lyginamojo indekso grąžos statistinę priklausomybę.
